Counter-Propaganda.com

Laiškai [katalikų] Lietuvos Vyskupų Konferencijai ir popiežiui J. Racingeriui, kuriais prašoma oficialiai pasmerkti katalikų šventuosius Vaitiekų bei Brunoną iš Kverfurto ir nebešvęsti jų dienų

2006 06 13

Popiežius ragina gerbti religijas ir jų simbolius. Katalikų šventieji Vaitiekus ir Brunonas buvo nubausti už tai, kad išniekino baltų tikėjimo simbolius, todėl Katalikų bažnyčia turi juos viešai pasmerkti.

Laiškų parašymo aplinkybės

2005 m. pabaigoje visame pasaulyje musulmonai pradėjo masiškai protestuoti prieš Danijos, o vėliau – ir Švedijos, Prancūzijos bei kitų šalių žiniasklaidoje pasirodžiusias savo pranašo Mahometo karikatūras.

Katalikų Bažnyčia, kuri šiuo metu oficialiai deklaruoja toleranciją ir pagarbą kitoms religijoms, pasmerkė šias karikatūras, o 2006 m. vasario 20 d. Romos Katalikų Bažnyčios vadovas popiežius J. Racingeris (Joseph Ratzinger) nedviprasmiškai oficialiai pareiškė, – „būtina, jog religijos ir jų simboliai būtų gerbiami“.  Maroko ambasadoriaus įgaliojimų priėmimo proga

Tuo tarpu Romos Katalikų Bažnyčia yra kanonizavusi ir vis dar garbina netgi tuos savo „šventuosius“, kurie buvo nubausti mirtimi dėl to, kad tyčiojosi iš kitų žmonių tikėjimo, dievų bei religinių simbolių.

Vaitiekus (Adalbertas iš Prahos) 997 m. atkeliavo prūsų „krikštyti“. Nepaisydamas vietinių gyventojų perspėjimų bei raginimų keliauti iš kur atvyko, Vaitiekus ne tik kad įžengė į šventą prūsų mišką, bet ir atlikinėjo ten katalikiškus religinius ritualus (o pagal kai kuriuos vertinimus netgi kirto baltų garbintus ąžuolus, kaip neretai darydavo savo neeiliniu barbariškumu pagarsėję Viduramžių katalikai), tuo būdu išsityčiodamas iš prūsų (baltų) tikėjimo ir išniekindamas šventovę.

Brunonas (Bruno ar Bonifacas iš Kverfurto) „krikštijo“ prūsus 1009 m. Pirmas dalykas, kurį jis padarė norėdamas įrodyti krikščionybės pranašumą prieš baltų tikėjimą, buvo tai, kad jis sudegino vietinių dievų simbolius. Nors, liudininkų teigimu, jam pavyko pakrikštyti vietinį valdovą Netimerą ir dar keletą vietinių gyventojų, tačiau Brunonui, aišku, nepavyko išvengti mirties bausmės už šią šiurpią šventvagystę prieš prūsus ir baltų religiją.

Nepaisant akivaizdaus fakto, kad abu šventvagiai „misionieriai“ nusipelnė mirties bausmės pagal to meto papročius (reikia pastebėti, kad baltai buvo daug tolerantiškesni už Viduramžių katalikus, ir minėtųjų „šventųjų“ niekas nekankino prieš mirtį, kaip to meto katalikai greičiausiai būtų pasielgę analogišku atveju), Katalikų Bažnyčia juos vis tiek kanonizavo.

Vaitiekus ir Brunonas ir dabar vis dar garbinami kaip šventieji, tuo betarpiškai įžeidžiant tiek jau išnaikintų prūsų atminimą, tiek visus išpažįstančius baltų tikėjimą, nepaisant dabartinės oficialios Katalikų Bažnyčios politikos bei minėtojo popiežiaus J. Ratzingerio pareiškimo. Mano nuomone, tai yra arba neištaisyta klaida, arba veidmainystės liudijimas.

Priežastys, paskatinusios parašyti šiuos laiškus

Dauguma galingiausių pasaulio valstybių daugiau ar mažiau oficialiai laiko save krikščioniškomis. Oficialiosios istorijos interpretacijos visada vaizduoja krikščionybę kaip pažangų reiškinį, o per jos plitimo istoriją persekiotas ir sunaikintas tautas bei religijas – kaip „barbarus“, turinčius jausti dėkingumą krikščionims už tai, kad juos „civilizavo“, nors iš tikrųjų tai buvo įtraukimas ilgiems šimtmečiams į Viduramžių krikščioniško žiaurumo, fanatiško tamsumo, begėdiško amoralumo bei absurdiškų prietarų viešpatiją.

Nepaisant dažnai deklaruojamo religijų lygiateisiškumo, krikščionybė nustelbia norinčius atsikurti senuosius Europos tikėjimus. Per savo ilgą istoriją krikščionys užgrobė daugumos kitų religinių bendruomenių materialinius resursus, jie dažniausiai visiškai kontroliuoja ir formalųjį diskursą, ir žiniasklaidą. Tai akivaizdu netgi Lietuvoje, kur formaliai religija yra atskirta nuo valstybės.

Lietuvos oficialioji kalbėsena ir ideologija yra visiškai pajungtos Katalikų Bažnyčios interesams. Katalikų Bažnyčios propaganda viešpatauja žiniasklaidoje. Katalikų Bažnyčią tiek žiniasklaida, tiek dauguma oficialių asmenų savo pasisakymuose dažniausiai traktuoja kaip vienintelę normalią religinę bendruomenę, tuo įžeisdami visas kitas, o nemažai Lietuvos religinių bendruomenių, oficialiai nepripažintų tradicinėmis, neretai užsipuolamos kaip žalingos Lietuvos visuomenei, klaidinančios jaunimą ir pan.

Lietuvos ir pasaulio istorija Lietuvoje yra interpretuojamos palankiausiu Katalikų Bažnyčiai būdu. Tai, ką yra padariusi Katalikų Bažnyčia, visada pristatoma kaip kilni misija, o jos istoriniai priešai – dažniausiai padorūs žmonės, su kuriais katalikai kažkada negailestingai susidorojo, vaizduojami kaip tamsūs laukiniai, kurie turėjo būti sunaikinti Europos ar progreso vardan.

Katalikų daug metų persekioti tradicinį lietuvių (baltų) tikėjimą išpažinę lietuvių protėviai netgi mokykliniuose vadovėliuose vadinami „pagonimis“, „stabmeldžiais“, lyginami su šunimis ar kitaip begėdiškai žeminami. Jų persekiojimas, naikinimas ir krikštijimas jėga dažniausiai interpretuojami kaip katalikų kilniai vykdytas tamsuolių atvedimas į „Europos kultūrą“. Tyčiojimasis iš tradicinio lietuvių tikėjimo vadinamajam „polikos ir žiniasklaidos elitui“ ir dabar yra absoliučiai normalus reiškinys.

Dabartinė padėtis manęs nepatenkina, ir aš norėčiau ją pakeisti – tikiuosi, kad Lietuvoje anksčiau ar vėliau baigsis nekatalikų diskriminacija, ne tik teisėje, bet ir realiame gyvenime. Visų pirma, norėčiau sugriauti Katalikų Bažnyčios teisumo mitą ir jos nusikaltimų nebaudžiamumo statusą, priversti ją pripažinti, jog visi katalikų nusikaltimai, taip pat ir prieš žmones, išpažinusius tradicinį lietuvišką tikėjimą, iš tikrųjų buvo ir yra nusikaltimai.

Šiais motyvais vadovaudamasis, nusprendžiau oficialiai kreiptis į popiežių ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovybę su prašymu pasmerkti Vaitiekų ir Brunoną. Manau, kad Katalikų Bažnyčios deklaruojama pagarba kitoms religijoms įpareigoja ją pasmerkti tuos katalikus, kurie negerbė kitų žmonių tikėjimo ir iš jo tyčiojosi, nors šie ir būtų kanonizuoti.

Oficialus pasmerkimas „šventųjų“, kurie tokiais tapo keliaudami po šalis, kur jų niekas nekvietė, ir begėdiškai įžeidinėdami ten gyvenusių žmonių jausmus ir tikėjimą, būtų puikus precedentas atstatant istorinį teisingumą ne tik Lietuvoje, bet ir visur, kur viena ar kita krikščionių grupė vis dar piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi...

Laiškas [katalikų] Lietuvos Vyskupų Konferencijai Analogiškas kreipimasis anglų kalba pasiųstas popiežiui J. Racingeriui, Katalikų Bažnyčios vadovui, nuoroda – vėliavėlė puslapio viršuje

Vilnius,
xxxxxxxxxx
Lietuvos
Vyskupų Konferencijai


Vilnius,
Skapo 4

2006 m.  birželio  13 d.

Gerbiama Konferencija,


Prašau Jūsų oficialiai ir viešai pasmerkti Katalikų Bažnyčios šventuosius Vaitiekų (Adalbertą iš Prahos) ir Brunoną (Bruno (Bonifacą) iš Kverfurto) už jų šventvagystes prieš baltų tikėjimą, nepagarbą baltų religijai bei jos simbolių išniekinimą ir oficialiai nebešvęsti šių šventųjų dienų, atsižvelgiant į oficialią Katalikų Bažnyčios politiką, deklaruojančią pagarbą kitoms religijoms, o taip pat asmeninį dabartinio Romos Katalikų Bažnyčios vadovo popiežiaus J. Racingerio (Joseph Ratzinger) raginimą „gerbti religijas ir jų simbolius“.


Kaip rodo visi rašytiniai liudijimai, Vaitiekus, nepaisydamas vietinių gyventojų perspėjimų, atlikinėjo katalikiškus ritualus šventame baltų miške, – taigi jis išniekino baltų šventovę bei išsityčiojo iš baltų religinių simbolių.

Kaip rodo liudininko – Brunono palydovo vienuolio Viberto – pasakojimas apie Brunono mirties aplinkybes, Brunonas sudegino baltų dievų simbolius – taigi Brunonas įvykdė šiurpią šventvagystę prieš baltus, jų religiją ir jos simbolius.

Abiem šventvagiams: Vaitiekui ir Brunonui, pagal to meto baltų įstatymus visiškai pelnytai buvo įvykdytos mirties bausmės.


Todėl išaukštindama nusikaltėlius Vaitiekų ir Brunoną, kurie, niekieno nekviesti atvykę į baltų gyvenamas žemes, išsityčiojo iš baltų tikėjimo ir jo simbolių, bei švęsdama šių šventųjų dienas, Katalikų Bažnyčia išreiškia nepagarbą baltų religijai.


Jei Katalikų Bažnyčia nepasmerktų Vaitiekaus ir Brunono, Katalikų Bažnyčios tolerancijos politika bei popiežiaus J. Racingerio raginimai gerbti religijas ir jų simbolius pasirodytų galiojantys tik toms religijoms, kurių pasekėjai dabar nedvejodami sprogdina katalikų šventyklas, žudo korektiškus katalikų šventikus bei griebiasi kitokio smurto prieš katalikus, taigi be kita ko būtų kvalifikuotini kaip netiesioginis smurto prieš katalikus skatinimas.


Todėl prašau oficialiai ir viešai pasmerkti šventuosius Vaitiekų ir Brunoną už jų šventvagystes prieš baltų tikėjimą, nepagarbą baltų religijai bei jos simbolių išniekinimą ir oficialiai nebešvęsti šių šventųjų dienų.


Laukiu Jūsų atsakymo

Su geriausiais linkėjimais,
Giedrius Šarkanas


P.S.Analogiškas laiškas anglų kalba yra pasiųstas Romos Katalikų Bažnyčios vadovui popiežiui J. Racingeriui.

Atsakymas

Atsakymo (kaip ir reikėjo tikėtis ☺) nėra.

Ką apie tai galvojate?


Įveskite pirmąjį ir trečiąjį skaitmenis! įjunkite paveiksliukus ir pyragiukus

vardas   

   

Būk atsargus, kai kovoji prieš pabaisas, kad netaptum vienu iš jų.

Frydrichas Nyčė

Counter-Propaganda.com

Counter-Propaganda.com – lt

simbolis

Counter-Propaganda.com

naujienos

užsakyti naujienas

elepaštu elepaštuRSS RSS

socialiniuose tinkluose

simbolis

©  Giedrius // 2005 - 2017