Counter-Propaganda.com

Negi lietuvių emigracija gali būti sustabdyta tokiomis priemonėmis kaip melas, propaganda ar „pozityvus Lietuvos įvaizdis“?

2006 11 09

Lietuvių emigracija negali būti sustabdyta valstybinio melo pagalba, nes lietuviai nebepasitiki Lietuvos valstybe. Gal įtikinti lietuvius pasilikti galėtų iš esmės pasikeitusi užsienio ir ypač socialinė politika?

Lietuviai svajoja kuo greičiau palikti Lietuvą

Didelė dalis lietuvių svajoja išvažiuoti dirbti ir gyventi į užsienį. Kone pusė milijono jau išvažiavo, matyt ne ką mažiau planuoja palikti Lietuvą artimoje ateityje.

Emigracija pasirenkama vadovaujantis pačiais banaliausiais motyvais – Lietuvoje nėra vilties gyventi netgi perpus taip gerai kaip ekonomiškai pirmaujančiose Europos Sąjungos šalyse ar JAV.

Lietuvos vyriausybė skelbiasi stabdysianti emigraciją ir netgi įtikinsianti lietuvius grįžti atgal „informacinėmis priemonėmis“

Raginama lietuvių antplūdžio išsigandusių airių bei britų, Lietuvos valdžia deklaruoja, kad sieks sustabdyti emigraciją ar netgi bandys sugrąžinti į užsienį išvykusius lietuvius kurdama „gerą informavimo sistemą“, steigdama specialius televizijos kanalus ar panašiai „gerindama Lietuvos įvaizdį“.

Informacinės priemonės – eilinė valstybinė melo ir apgaulės kampanija?

Panašu, kad, sekant airių rekomendacijomis, pagrindinė gundymo priemonė bus vyriausybinė propagandinė kampanija, kurios tikslas – pavaizduoti Lietuvą klestinčia šalimi, į kurią verta grįžti.

Greičiausiai bus ir vėl klastojama valstybės statistika, sukami tarybinius laikus primenantys begėdiški reklaminiai filmukai ar panašiai kuriamas apgaulingas Lietuvos „įvaizdis“.

Juk begėdiškas melas jau daug metų yra pagrindinis Lietuvos politikos principas ir valstybinės valdžios bei valdymo instrumentas.

Valstybinis melas – Lietuvos kasdienybė

Prasidėjęs jau su begėdiškomis rublinių indėlių saugumo garantijomis, valstybės melas seniai tapo Lietuvos rutina. Meluojama visur ir visada.

Begėdiškai meluota priimant vos ne visus svarbius valstybinius sprendimus: agituojant balsuoti už stojimą į Europos Sąjungą (pavyzdžiui, apie jos atseit teikiamas socialines garantijas), aiškinant, kodėl iš tikrųjų iš prezidento posto buvo nušalintas Rolandas Paksas, privatizuojant „Mažeikių naftą“ ir t.t.

Su vyriausybiniu melu lietuviai susiduria praktiškai kasdien. Prieš rinkimus ne tik dauguma valdančiųjų partijų akiplėšiškai meluoja rinkėjams (neretai patys politikai prisipažįsta, kad politikoje kitaip negalima), bet ir Vyriausybė klastoja oficialiąją ekonominę statistiką, kad apgautų žmones, jog dirba sėkmingai ir gyvenimas Lietuvoje gerėja, ir tuo būdu juos įtikintų balsuoti už valdančiąsias partijas (kaip įvyko prieš 2004 m. Seimo rinkimus)

Pajamų mokestį sumažinusią Vyriausybę liaupsinanti žiniasklaidos kampanija – eilinis ciniškas melas

Paskutinis begėdiškos valstybinės propagandos pavyzdys – per žiniasklaidą nuskambėjusi akiplėšiška vyriausybės reklaminė kampanija (ko gero dar ir kainavusi ne vieną šimtą tūkstančių), liaupsinanti pajamų mokesčio sumažinimą.

Žmonėms buvo teigiama, kad jų pajamos padidėjo – ir žmonės suprato, kad vyriausybė teigia, kad pajamų padidėjimas reiškia jų gyvenimo pagerėjimą.

Tačiau bet koks mokesčių mažinimas reiškia biudžeto sumažėjimą, taigi ir socialinės paramos programų apimties sumažėjimą, programų, kurių svarbiausia paskirtis – remti neturtinguosius.

klausimas

Kokią įtaką lietuvių emigracijai daro dabartinė Lietuvos valstybės politika?

Stabdo lietuvių emigraciją

Skatina lietuvių emigraciją

Lietuvos valstybė nedaro jokios įtakos lietuvių emigracijai

Kadangi pajamų mokestis – proporcinis, o iš dalies – netgi progresyvinis, mokestis, jo sumažinimas sąlygojo tik labai nedidelį neturtingųjų pajamų padidėjimą, ženkliau išaugo tiktai turtingesniųjų pajamos.

Tuo tarpu socialinė parama sumažėjo visiems vienodai – kadangi parama iš biudžeto daugiau naudojasi neturtingieji, tai iš tikrųjų jų realiosios pajamos ne padidėjo, o gerokai sumažėjo – realiai padidėjo tik pačių turtingiausiųjų pajamos.

Kitaip sakant, pajamų mokesčio sumažinimas reiškė dalies realiųjų pajamų atėmimą iš kokio milijono pačių neturtingiausiųjų lietuvių ir jų atidavimą keliems tūkstančiams pačių turtingiausiųjų.

Pajamų mokesčio sumažinimas reiškė dalies realiųjų pajamų atėmimą iš kokio milijono pačių neturtingiausiųjų lietuvių ir jų atidavimą keliems tūkstančiams pačių turtingiausiųjų.

O vyriausybinė reklama be perstojo kartojo, kad žmonių pajamos išaugo (nors iš tikrųjų tai išaugo tik darbo pajamos), ir dauguma žmonių tuo metu patikėjo, kad reforma padidino jų realiąsias pajamas, nors daugumai jų bendra gyvenimo kokybė būtent pablogėjo.

Taigi vyriausybinė reklama, skelbusi, kad sumažinus pajamų mokestį „jūsų“ pajamos išaugo, faktiškai buvo eilinis melas, propaganda, kurios tikslas – įtikinti daugumą ekonominio išsilavinimo neturinčių lietuvių vėl balsuoti už juos praktiškai apiplėšusias valdančiąsias partijas, už biudžeto lėšas skleidžiant begėdišką melą, kad valdžia norėjo ne apvogti, o paremti daugumą lietuvių.

Valstybinė propagandos kampanija, siekianti pasukti atgal emigraciją, pasmerkta žlugti, nes lietuviai jau seniai nusivylė tiek vyriausybe, tiek pačia Lietuvos valstybe

Iš anksto aišku, kad valstybinė agitacija, raginanti lietuvius pasilikti Lietuvoje ar grįžti į ją, neturės jokio poveikio, kadangi lietuviai jau nebepatikės oficialiuoju melu.

Norint, kad kas nors patikėtų propaganda, reikia, kad būtų pasitikima jos skelbėju, šiuo atveju – Lietuvos valstybe.

Tačiau Lietuvos valstybinės institucijos jau seniai nebeturi jokio autoriteto lietuvių tarpe. Tiek atskiri politikai ir valdininkai, tiek Lietuvos Vyriausybė, Seimas bei Prezidentūra yra taip prisimelavę žmonėms, kad jais jau seniai niekas nebetiki.

Lietuvos užsienio politika daro Lietuvai didelę žalą

Lietuvos politikai ir biurokratai dažnai giriasi savo užsienio politikos pasiekimais, „geru Lietuvos vardu“ pasaulyje, pranašauja šviesią ateitį, tačiau žvelgiant iš daugumos lietuvių (ne politikų ar biurokratų) pozicijų, Lietuvos užsienio politika tampa tautos tragedija.

Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir NATO, tačiau panašu, kad abi šios narystės atneš Lietuvai ir lietuviams daugiausia nelaimes (neskaitant galimybės kuo greičiau emigruoti kuo toliau nuo Lietuvos).

Narystė Europos Sąjungoje virto tragedija Lietuvos ekonomikai

Be abejo, pati tragiškiausia narystės Europos Sąjungoje sąlyga – Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir statymas jos vietoje branduolinių atliekų saugyklos.

Esant pastoviai nežinomybei dėl energijos išteklių kainų, atominė energetika tampa vienu iš populiariausių energetinio saugumo garantų, daugelis ekonomiškai pirmaujančių valstybių ruošiasi statyti kuo daugiau atominių elektrinių, netgi naftos pritvinkęs Iranas dėl atominės energetikos yra pasiruošęs susipykti su visu pasauliu. Tuo tarpu Lietuva uždarys savo elektrinę, nors tai greičiausiai sąlygos energijos krizę visame Pabaltijyje ir visišką energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Dabar jau akivaizdu, kad Lietuvos derybininkai susiderėjo ypatingai nepalankias Lietuvai narystės Europos Sąjungoje sąlygas ir ne tik atominėje energetikoje, bet ir daugelyje kitų sričių, pradedant bananais ir baigiant žemės ūkio produktų kvotomis bei tautiniais valgiais.

Apibendrinant, ekonominės sąlygos Lietuvoje dabar vienos blogiausių Europos Sąjungoje, ir ateityje, matyt, dar blogės.

Planuojama Europos masto branduolinių atliekų saugykla labai primena paskutinę vinį Lietuvos „pozityvaus įvaizdžio“ karstui. Ką galima pagalvoti apie šalį, kuri vienoje gražiausių savo vietovių stato branduolinį šiukšlyną?

Tad apie kokį pozityvų lietuvių informavimą galima kalbėti (be melo ir apgaulės), jau nekalbant apie iš Lietuvos bėgančius užsienio investuotojus, kai Lietuvos vyriausybė sistemingai žlugdo Lietuvos ekonomiką?

Planuojama Europos masto branduolinių atliekų saugykla labai primena paskutinę vinį Lietuvos „pozityvaus įvaizdžio“ karstui. Ką galima pagalvoti apie šalį, kuri vienoje gražiausių savo vietovių stato branduolinį šiukšlyną? Kokie turistai norės aplankyti tokią valstybę (neskaitant žaliųjų protestuotojų)?

Kaip Vyriausybė, Seimas ar Prezidentūra gali kalbėti apie „pozityvų valstybės įvaizdį“, kai patys griauna didžiausią Lietuvos strateginį pranašumą ir jo vietoje stato ekologinę katastrofą?

Pagaliau ko iš taip besielgiančios Lietuvos valstybės gali tikėtis patys lietuviai? Kai po „Mažeikių naftos“ privatizavimo Lietuva tapo viso pasaulio pasityčiojimo objektu, gėdytis lietuvybės tapo madinga pirmą kartą – dabar, matyt, šiukšlynas vietoj elektrinės ilgam laikui taps Lietuvos valstybės ir jos ateities perspektyvų simboliu ne tik pasauliui, bet, svarbiausia, ir lietuviams, masiškai mąstantiems apie emigraciją..

Narystė NATO reiškia blogus santykius su kaimynais, išlaidas absurdiškoms karinėms kampanijoms ir aukštas degalų kainas

Būdama NATO nare, Lietuva turi skirti dideles sumas ir siųsti savo karius dalyvauti JAV vykdomose grobikiškose okupacijose. Tačiau šios milijoninės išlaidos tesudaro mažą dalį visos narystės kainos.

Dėl narystės NATO (bent formaliai) Lietuva jau prarado milijardus, atiduodama „Mažeikių naftą“ bei išmokėdama milžiniškas pinigų sumas amerikiečiams.

Ko gero dar daugiau kainuoja tai, kad dabar NATO Lietuvai reiškia šaltąjį karą su Rusija bei Baltarusija juk būtent siekdami įtikti JAV ir kitoms NATO narėms, Lietuvos politikai bei biurokratai kiekviena proga demonstruoja savo priešiškumą rytiniams Lietuvos kaimynams.

Lietuvos valstybinės institucijos įžūliai kišasi į Rusijos santykius su buvusiomis Tarybų Sąjungos narėmis, kuriose Lietuva turi labai mažai savo interesų: Ukraina, Moldova bei Gruzija.

(Su Baltarusija – dar blogiau: Lietuvos valstybė ne tik finansuoja įvairaus plauko disidentus, bet, ko gero dar ir organizuoja ten proamerikietiškus valstybinius perversmus.)

Bukųjų Lietuvos politikų kabinėjimasis prie Rusijos kainuos Lietuvai ir lietuviams labai daug. Augant energijos šaltinių strateginei svarbai, Lietuva pykstasi su Rusija kaip tik tada, kai netgi turtingosios Vakarų Europos valstybės, siundančios Lietuvą kabinėtis prie Rusijos, pačios stengiasi palaikyti su ja gerus santykius bet kokia kaina.

Sunku įžvelgti realią naudą Lietuvai (Lietuvos žmonėms) iš Rusijai priešiškų Lietuvos politikų pareiškimų, deklaracijų ir kitokių demaršų, tai galbūt asmeniškai naudinga patiems Rusiją akiplėšiškai erzinantiems bei įžeidinėjantiems politikams, norintiems patekti į tarptautinės žiniasklaidos akiratį bei palaikyti gerus santykius su Lietuvos saugumo institucijas faktiškai kontroliuojančiomis amerikiečių specialiosiomis tarnybomis.

Tačiau Rusijai aišku nepatinka toks atvirai demonstruojamas priešiškumas ir kišimasis ne į savo reikalus, ji suvokia Lietuvą kaip priešišką valstybę, ir, savaime suprantama, pradeda spausti Lietuvą ekonomiškai.

Dabar jau akivaizdu, kad bukųjų Lietuvos politikų kabinėjimasis prie Rusijos kainuos Lietuvai ir lietuviams labai daug. Augant energijos šaltinių strateginei svarbai, Lietuva pykstasi su Rusija kaip tik tada, kai netgi turtingosios Vakarų Europos valstybės, siundančios Lietuvą kabinėtis prie Rusijos, pačios stengiasi palaikyti su ja gerus santykius bet kokia kaina.

O kas gali būti žalingiau ekonomikai (o ir politikai) už blogus santykius su įtakingiausia ir absoliučią daugumą Europos energijos išteklių kontroliuojančia valstybe? Kas labiau gali atgrasinti užsienio investuotojus nei kasdien valstybės valdžios demonstruojamas bukaprotiškas pasipūtimas ir ne tik nesugebėjimas, bet ir nenoras vykdyti pragmatiškos politikos?

Lietuvos užsienio politika yra žalinga Lietuvai ir joje gyvenantiems lietuviams ir skatina juos emigruoti

Apibendrinant tai, apie ką buvo kalbama anksčiau, Lietuvos užsienio politika sąlygoja blogus santykius su artimais kaimynais, ypač su Rusija, kuri galėtų būti geriausia rinka lietuviškai produkcijai ir patikimiausia žaliavų tiekėja .

Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai sąlygoja jau artėjančią energetinę krizę, o taip pat moralinę, o gal ir ekologinę katastrofą.

Taigi ilgalaikė Lietuvos užsienio politika yra akivaizdžiai žalinga tiek Lietuvos ekonomikai, tiek prestižui, ji žlugdo Lietuvą ekonomiškai ir morališkai. Esant tokiai valstybinei politikai, nėra ko dėti vilčių į ateitį gyvenant Lietuvoje. Todėl racionalūs žmonės renkasi emigraciją, išvažiuodami į tokias valstybes, kurios rūpinasi visų pirma savo gyventojais, savo piliečiais ir savo ekonomika.

Kaip nebūtų liūdna, ir pagrindiniai dabartiniai Lietuvos vyriausybės užsienio politikos tikslai – įsijungimas į Šengeno erdvę bei bevizis režimas su JAV – skirti padėti išvažiuoti norintiems dirbti ir gyventi užsienyje. Jei šie tikslai bus pasiekti, lietuvių emigracija tik dar labiau išaugs.

Lietuvos valdžia sistemingai griauna socialinės apsaugos sistemą, tuo darydama Lietuvą dar nepatrauklesne mažiau uždirbantiesiems

Lietuvos vyriausybė pastoviai mažina socialinės paramos apimtis, visą laiką brangsta medicinos paslaugos bei vaistai. Kaip rodo nepriklausomų tarptautinių institutų tyrimai, socialinės apsaugos lygis Lietuvoje yra vienas žemiausių Europoje (kaimyninė Baltarusija šioje srityje yra viena pirmaujančių pasaulyje).

Įsidarbinę Vakarų Europoje, lietuviai gauna daug kartų didesnę socialinę paramą. Persikėlusios į Airiją ar Angliją daugiau vaikų turinčios šeimos gaunama socialinė parama kartais būna netgi didesnė nei visos anksčiau Lietuvoje turėtos pajamos.

Dėl to nedaug uždirbantiems, daugiau vaikų turintiems – ir todėl nuo valstybės socialinės paramos priklausomiems – žmonėms ekonomiškai ypač neapsimoka gyventi ir dirbti Lietuvoje – čia dažniausiai pasilieka tik tie lietuviai darbininkai, kurie nemoka užsienio kalbų, bijo permainų arba dėl patriotinių ar kitokių priežasčių nenori arba negali palikti Lietuvos; dėl tos pačios priežasties Lietuvoje nepasilieka geresnio gyvenimo ieškantys ekonominiai migrantai iš kitų šalių.

Taigi pastarojo meto Lietuvos antisocialinė politika, kurios svarbiausias motyvas – atimti iš neturtingųjų ir atiduoti patiems turtingiausiems, tiesiogiai skatina lietuvių emigraciją. Jei taip bus ir toliau, visos turinčios vaikų mažesnes pajamos gaunančios šeimos bus tiesiog priverstos emigruoti, kad galėtų išauginti vaikus ir suteikti jiems padoresnį išsilavinimą.

Žmonės, galvojantys apie pensiją – dar viena uždelsto veikimo socialinė bomba

Kol kas iš Lietuvos bėga daugiausiai jauni, ypač turintys vaikų žmonės. Tačiau vis blogėjant socialinei apsaugai, apie emigraciją pradės galvoti ir tie, kuriems liko maždaug keliolika metų iki pensijos.

Išeiti į pensiją Lietuvoje reiškia pasmerkimą beviltiškai skurdžiai egzistencijai, tuo tarpu Vakarų Europoje dar galima spėti užsidirbti pensiją, leidžiančią išsaugoti nors minimalų žmogišką orumą ir senatvėje.

Iki šiol keturiasdešimtmečių-penkiasdešimtmečių dauguma dar nemokėjo kalbų ir buvo palyginti pasyvūs, tačiau ateityje taip nebebus, ir dauguma tokio amžiaus žmonių gali palikti Lietuvą tiesiog išsigandę skurdo perspektyvos pensijoje.

Galbūt norint kažkaip sumažinti emigraciją, reikėtų mėginti pašalinti jos priežastis.

Taigi antilietuviška Lietuvos valdžios politika gali baigtis totaline lietuvių emigracija – Lietuvą gali palikti ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės – ištisos kartos lietuvių, nusivylusių juos išduodančia Lietuvos valstybe.

Gal lietuvių emigracija nustotų augti, jei iš esmės pasikeistų Lietuvos valstybės politika ir, svarbiausia, pats vyriausybės požiūris į lietuvių tautą?

Galbūt norint kažkaip sumažinti emigraciją, reikėtų mėginti pašalinti jos priežastis. Pavyzdžiui, pasiekti, kad Lietuvos vyriausybė gintų ne Europos Sąjungos, NATO, Izraelio ir JAV interesus, gruzinų, ukrainiečių bei baltarusių radikalų, politikų, biurokratų ir pan., ambicijas, o lietuvių gerovę?

Galbūt sustabdyti emigraciją galėtų iš esmės pasikeitusi Lietuvos valstybės politika. Jei Lietuvos vyriausybė stengtųsi ne naikinti, o didinti Lietuvos energetinį potencialą, statyti ne branduolinius šiukšlynus, o atomines elektrines, ne kabinėtųsi prie Rusijos ir Baltarusijos vykdydama amerikiečių ir Briuselio biurokratų užsakymus, o stengtųsi palaikyti draugiškus santykius su visais kaimynais, galbūt Lietuvos ekonominės perspektyvos nors kažkiek prašviesėtų?

Juk Lietuvos nepriėmimas į Šengeno erdvę numatytu laiku sudaro istorinę galimybę atsisakyti Briuselio biurokratų primesto sprendimo uždaryti Ignalinos elektrinę ir jos vietoje statyti branduolinį šiukšlyną.

Pasiuntus eurobiurokratus ten, kur jiems ir priklauso būti, Lietuva ne tik išgelbėtų savo ekonomiką nuo energetinės krizės, bet ir smarkiai pakeltų savo prestižą. Ne tik tarptautinį, bet ir vidinį, – galbūt ir dauguma lietuvių nebesigėdintų vadindamiesi Lietuvos Respublikos piliečiais.

Rimtą alternatyvą emigracijai galėtų sukurti esmingai padidėjęs socialinis saugumas

Pagaliau jei kada nors atsirastų vyriausybė, kuri ne švaistytų milijonus siųsdama Lietuvos kariuomenę palaikyti vienokių ar kitokių okupacinių režimų, ne žiūrėtų kaip čia daugiau atimti iš neturtingųjų ir atiduoti turtingiausiems savo rėmėjams, o galvotų visų pirma apie Lietuvos piliečių socialinį saugumą, galimybes auginti vaikus ir nesibaiminti dėl senatvės, gal tada lietuviai atrastų alternatyvas emigracijai ir savo tėvynėje.

Galbūt jei būtų ne didinamos darbdavių galimybės nevaržomai išnaudoti dirbančiuosius, o stiprinamos dabar kapitalo visiškai kontroliuojamos profsąjungos ir keliamas darbuotojų socialinio ir psichologinio saugumo lygis, galbūt dauguma lietuvių nebesijaustų visiškais bejėgiais prieš darbdavių užgaidas?

Ar ne kvaila galvoti, kad lietuvių emigracija sulėtės ar netgi sustos, kai dabartinė vyriausybė suvokia tai ne kaip tautos tragediją ar valstybės krizę, o kaip banalų darbo jėgos nutekėjimą?

Galbūt jei Lietuvos valstybė skirtų biudžeto lėšas ne Afganistanui atstatyti, Katalikų bažnyčiai finansuoti ar milžiniškoms kompensacijoms žydams ir pan. mokėti, o lietuvių mokslui ir studijoms remti ar kažkaip padėti jaunoms lietuvių šeimoms, gal tada Lietuvos jaunimas pagalvotų ir apie likimą tėvynėje?

Gal tada netgi ir tie lietuviai, kurie jau išvažiavo ir nebeplanuoja sugrįžti, pagalvotų apie grįžimą į Lietuvą?

Ar ne kvaila galvoti, kad lietuvių emigracija sulėtės ar netgi sustos, kai dabartinė vyriausybė suvokia tai ne kaip tautos tragediją ar valstybės krizę, o kaip banalų darbo jėgos nutekėjimą, pavojingą tik dėl savo neigiamų pasekmių paklausai, pasiūlai, infliacijai, BNP ir kitiems skaičiukams, kurie vieninteliai kažką reiškia oriesiems Lietuvos politikams bei biurokratams?

Ką apie tai galvojate?


Įveskite paskutinius du skaitmenis! įjunkite paveiksliukus ir pyragiukus

vardas   

   

Arba Vokietija bus pasaulio galybė, arba jos nebebus.

Hitleris

Counter-Propaganda.com

Counter-Propaganda.com – lt

simbolis

Counter-Propaganda.com

naujienos

užsakyti naujienas

elepaštu elepaštuRSS RSS

socialiniuose tinkluose

simbolis

©  Giedrius // 2005 - 2017