Counter-Propaganda.com

Lietuva ir nusižeminimas – ką apie mus pagalvotų?

2006 04 16

Tyčiotis iš lietuvių tautos Lietuvoje apsimoka. Populiarioji „ką apie mus pagalvotų?“ kultūra – tiesioginė kulminacija senovinio papročio viešai nusižeminti, kurį lietuviams įskiepijo Katalikų bažnyčia.

klausimas

Kas svarbiau – Lietuvos įvaizdis ar realus lietuvių gyvenimas?

Lietuvos įvaizdis

Realus lietuvių gyvenimas

Svarbiausia – tikėjimas

Praeito amžiaus pabaigoje žiniasklaidoje tapo madinga visaip šaipytis iš lietuvių, kaip iš tautos, beviltiškai sugadintos tarybiniais laikais, ypač iš pagyvenusių ir kaimo žmonių, kurie nesugebėjo prisitaikyti prie dabartinio, „vakarietiško“ gyvenimo būdo.

Tyčiojimasis iš lietuvių pasiekė apogėjų žiniasklaidai pasigavus kelių fašistuojančių Izraelio radikalų pradėtą „žydšaudžių tautos“ tradiciją. Žeminti lietuvius prieš žydus, tuo pačiu natūraliai kurstant tautinę neapykantą, buvo ypač naudinga tiems žurnalistams bei redaktoriams, kurie norėjo užsitikrinti finansavimą iš Izraelio ar įtakingų JAV žydų organizacijų kontroliuojamų fondų, kurių savininkai jau tada rezgė planus, kaip pavogti iš Lietuvos atseit kažkada žydų tautai priklausiusius milijardus.

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą procesas – eilinis lietuvių pažeminimas

Siekiant narystės Europos Sąjungoje, buvo tikimasi, kad tai duos reikšmingą paramą Lietuvos ekonomikai, tačiau Auštrevičiaus vadovaujama derybų delegacija „suderėjo“ sąlygas, vienareikšmiškai žalingas Lietuvos ekonomikai. To pasekmėje Lietuva praranda daugiau nei gauna iš Sąjungos, jau nekalbant apie pasižadėjimus uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, kurie labai primena biblijinę istoriją apie Judą ir 30 sidabrinių.

Tačiau Lietuvos politikams bei biurokratams buvo asmeniškai naudinga įstoti į Europos Sąjungą bet kokiomis sąlygomis. Todėl buvo griebtasi visokeriopų priemonių, kad referendumas dėl stojimo į ES laimėtų, pradedant faktiškai visos Lietuvos žiniasklaidos papirkimu bei nenorinčiųjų parsiduoti žurnalistų bauginimu ir baigiant begėdiška agitacija vykstant balsavimui bei masiniu rinkėjų papirkinėjimu.

Nepaisant priemonių įvairovės, vyriausybiniai propagandistai faktiškai tesugebėjo sugalvoti vieną vienintelį loginį argumentą savo agitacinei kampanijai – „lietuvius priims į Europą“. Buvo sukurta psichologinė atmosfera, jog tai, kad Lietuvą priima į Europos Sąjungą, yra didelė garbė savaime, kad lietuviai yra antraeilė, atsilikusi, žemesnės kultūros tauta, siekianti neeilinės garbės būti priimtai į aukštesniųjų rasių „Europą“.

Lietuvių tautą žeminti apsimoka, nes daugeliui lietuvių yra priimtinas tautinis nusižeminimas

Visais minėtais atvejais lietuvių tautos žeminimas kuo puikiausiai pasiteisino. Iš lietuvių tarybiškumo tyčiojęsi žurnalistai ne tik užsitikrino JAV ar Europos Sąjungos fondų finansavimą, bet ir tapo populiarūs, Amerikos ir Izraelio žydų organizacijos artėja prie Lietuvos milijardų, o buvę Europos komiteto biurokratai, persikėlę į Briuselį ar šiaip įsitaisę iš ES biudžeto gausiai finansuojamose tarnybose, turbūt už pilvų susiėmę kvatoja iš savo nusižeminusių tautiečių.

Taigi tyčiojimąsi ir viešą tautos pažeminimą lietuviai priima kaip kažką savaime suprantamą ir netgi patys tam pritaria. Nusižeminimas, savinieka yra tapę normaliais dalykais oficialiojoje Lietuvos kultūroje. Ir tame nėra nieko nuostabaus – turint omeny lietuvių tautos istoriją.

Katalikai mokė lietuvius nuolankiai nusižeminti ne vieną šimtmetį

Jėzuitų įtakoje XVI šimtmečio viduryje Lietuvos katalikų bažnyčia tapo negailestinga lietuvių persekiotoja. Lietuvybė katalikų šventikams buvo atsilikimo ir erezijos simbolis, blogis, kurį reikėjo išnaikinti nesiskaitant su priemonėmis.

Begėdiškas lietuvių žeminimas ilgai buvo vienas pagrindinių katalikų metodų. Netgi XVIII amžiaus viduryje katalikiškieji ganytojai grūsdavo mūsų protėviams į galvą, kad „lietuvių kalba tinka tiktai tvartui“, mėgindami įtikinti juos ir tarpusavyje kalbėti lenkiškai.

Pagaliau, viešas nusižeminimas buvo viena didžiausių katalikų dorybių. Nusižeminusiems prieš visagalius katalikų šventikus buvo atleidžiami didžiausi nusikaltimai. O nepanorusiuosius nusižeminti katalikai ilgą laiką persekiojo ar netgi žudė.

Katalikų bažnyčia vėl dominuoja Lietuvoje

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvą vėl užplūdo katalikiškoji propaganda. Katalikų klerikalai taip susiję su politikais ir žiniasklaida, kad pastarieji, kalbėdami apie religiją, faktiškai nebevartoja žodžio „katalikai“, tarsi šie būtų vienintelė Lietuvos religinė bendruomenė.

Tokie žodžiai kaip „bažnyčia“, „bažnyčios hierarchai“, „tikintieji“ vartojami kalbant apie katalikus, jų šventikus ir organizaciją – vadinasi, kitos religijos Lietuvoje laikomos nepilnavertėmis ir yra jei ne niekinamos, tai visiškai ignoruojamos.

Juk negalima spręsti visuomenės problemų apie tai viešai nekalbant. Atvirkščiai, nuslepiant kiekvieną nusikaltimą ar piktnaudžiavimą vardan reputacijos, nusikaltėliai ir kyšininkai dar labiau paskatinami. Taigi politikų taip dažnai linksniuojamas „geras Lietuvos įvaizdis pasaulyje“ reiškia neišvengiamą ritimąsi atgal realiame gyvenime. Lietuvos atveju geras įvaizdis ir geras realus gyvenimas – tarpusavyje nesuderinami.

Galbūt tai ir paaiškina, kodėl lietuvių žeminimas vėl tapo toks populiarus? Juk išaukštinamas vienintelis istorinis lietuvių tautos priešas, norėjęs sunaikinti lietuvybę ir kelis šimtmečius nuosekliai to siekęs. Galbūt dabar ir matome galutinį šio siekimo rezultatą – nuolankiai nusižeminusią lietuvių tautą, pasiruošusią sulįsti į užpakalį kiekvienam pasipūtusiam „aukštesnės kultūros“ vakariečiui?

Juk būtent tuo ciniškai naudojasi žiniasklaida, kurpdama „savikritiškas“ istorijas, skirtas lietuviams sugėdinti ir sugraudinti, o po to pelningai parduoti jų besąlygišką paklusnumą kiekvienam postringaujančiam iš televizoriaus ekrano.

„Ką apie mus pagalvotų?“ – spekuliavimo nusižeminimu kulminacija

Vienas iš ciniškiausių lietuvių nusižeminimo išnaudojimo pavyzdžių – Lietuvos „reputacijos“ kultas, kai stengiamasi nuslėpti nuo visuomenės visus faktus, kurių paviešinimas galėtų pakenkti Lietuvos „geram vardui“, bei siekiama pristatyti Lietuvą pasauliui „iš geriausios pusės“, neretai paliekant be bausmės politikų bei valdininkų nusikaltimus, klastojant oficialiąją valstybės statistiką ar šiaip begėdiško melo pagalba.

Šis kultas – ne kas kita kaip oficialus lietuvių tautos nepilnavertiškumo teigimas. Žmonės, kurie tvirtina, kad Lietuvos viešasis įvaizdis svarbesnis už realų gyvenimą, pripažįsta, kad lietuviai yra atsilikusi nepilnavertė tauta, nepajėgi susikurti teisingą valstybę tikrovėje, ir todėl jai belieka nertis iš kailio vaidinant „vakariečius“ prieš aukštesnių kultūrų užsieniečius.

Juk negalima spręsti visuomenės problemų apie tai viešai nekalbant. Atvirkščiai, nuslepiant kiekvieną nusikaltimą ar piktnaudžiavimą vardan reputacijos, nusikaltėliai ir kyšininkai dar labiau paskatinami. Taigi politikų taip dažnai linksniuojamas „geras Lietuvos įvaizdis pasaulyje“ reiškia neišvengiamą ritimąsi atgal realiame gyvenime. Lietuvos atveju geras įvaizdis ir geras realus gyvenimas – tarpusavyje nesuderinami.

Spekuliuojant nusižeminimu, pateisinami didžiausi nusikaltimai

Akivaizdu, kad „gero Lietuvos vardo“ kaina yra nebekontroliuojama korupcija ir nieko nebebijantys politikai bei valdininkai, įsitikinę visišku savo nebaudžiamumu.

Tokiomis frazėmis kaip „ką apie mus pagalvotų Europa?“ ar „kaip mes pasirodytume pasauliui?“ buvo spekuliuojama įteisinant didžiausius pastarojo meto nusikaltimus prieš Lietuvą ir lietuvių tautą. Juk ir pasirašinėjant garsiąją sutartį su Viljamsu dėl „Mažeikių naftos“, dėl kurios Lietuva prarado šimtus milijonų, vienintelis Adamkaus, Landsbergio ir jų bendrininkų viešas argumentas buvo – „juk pasaulyje pagalvos, kad su mumis neįmanoma derėtis“.

Deja, „ką apie mus pagalvotų?“ ne tik buvo ir yra, bet ko gero dar ilgai išliks perspektyviausia viešąja strategija nusikaltėliams politikams, korumpuotiems biurokratams ir visiems kitiems, supratusiems, kiek daug galima pasiekti verčiant lietuvius nusižeminti.

Ką apie tai galvojate?


Įveskite pirmąjį ir trečiąjį skaitmenis! įjunkite paveiksliukus ir pyragiukus

vardas   

   

Penktadienis. Meilės diena. Mildos, meilės deivės, savaitės diena. Taip pat Frėjos, Veneros, Alacho diena.


Jei žmogus priima negalvodamas tai, kas ateina iš toli, jis atras kančią šalia savęs.

Konfucijus

Patriotizmas – tai tavo įsitikinimas, kad ši šalis yra viršesnė už visas kitas šalis, nes tu joje gimei.

Bernardas Šou

Counter-Propaganda.com

Counter-Propaganda.com – lt

simbolis

Counter-Propaganda.com

naujienos

užsakyti naujienas

elepaštu elepaštuRSS RSS

socialiniuose tinkluose

simbolis

©  Giedrius // 2005 - 2017