Counter-Propaganda.com

Genocidas ir demokratija – ar stabili demokratija galima be genocido?

2006 04 03

Genocidas matomai yra neišvengiamas kuriant demokratiją didelėse valstybėse. Demokratija gerai funkcionuoja tose, kurių politiškai vienalytės visuomenės kažkada buvo sukurtos vykdant religinį bei etninį genocidą.

klausimas

Ar dabartinės Britanijos demokratijos teikiama nauda pateisina XIX amžiaus škotų kalniečių genocidą?

Pateisina

Nepateisina

Pateisina anglams

Genocidas laikomas vienu baisiausių nusikaltimų. Bet kuris JAV ar Vakarų Europos ideologas ar propagandistas nedvejodamas pasakys, kad tikroje demokratijoje genocidas neįmanomas, ypač jo šalyje. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?

Vakarų demokratija gerai funkcionuoja tik vienalytėse valstybėse

Peržvelgus valstybes, kuriose stabiliai veikia demokratija, iš karto krinta į akį tai, kad su retomis išimtimis jose nėra priešiškų viena kitai ir sugebančių organizuoti ginkluotą pasipriešinimą tautinių ar religinių grupių.

Ir neseniai „demokratizuotose“ šalyse JAV ar Vakarų Europos pavyzdžio demokratija sėkmingai funkcionuoja tik ten, kur yra vienalytės visuomenės – ten, kur nėra pakankamai stiprių mažumų, siekiančių kultūrinės laisvės ar politinės nepriklausomybės.

Bandymai tapti „vakarietiškomis“ iš karto sužlugdė tokias daugiatautes Europos valstybes kaip Tarybų Sąjunga ir Jugoslavija. Nekaip einasi netgi jų įpėdinėms, kurių teritorijoje gyvena kelios įtakingos religinės ar tautinės bendruomenės, pavyzdžiui Bosnijai, Serbijai ar Moldovai.

Demokratams irgi tenka griebtis genocido

Kiekvienoje valstybėje dominuojanti tautinė ar religinė grupė, norėdama išsaugoti teritorijos integralumą, būna priversta kovoti prieš kovotojus už nepriklausomybę (separatistus). Jei pastaruosius remia skaitlinga religinė ar tautinė bendruomenė, genocidas praktiškai neišvengiamas.

Sunku įsivaizduoti, kaip dabar atrodytų didžiosios „Vakarų demokratijos“, jei nebūtų laiku įvykdžiusios etninių valymų.

Genocidas tapo vienintele išeitimi serbams, kovojusiems prieš iš užsienio gerai apginkluotus albanus, rusams – Čečėnijoje.

Genocidas nesvetimas ir dabartiniams “Vakarų demokratijos skleidėjams“. Pavyzdžiui, genocidu laikytinos nesenos Turkijos represijos prieš kurdus ar JAV veiksmai Irake 2004-2005 m., kai amerikiečiai jei ne išskerdė, tai jėga dezintegravo laisvės siekiančių sunitų bendruomenes.

Religinis genocidas sudarė prielaidas dabartinei „Vakarų demokratijai“ atsirasti

Išdidžiai postringaudami apie laisvę, žmogaus teises bei apsisprendimo laisvę, dabartiniai JAV ar Vakarų Europos ideologai, propagandistai ir šiaip demokratai nutyli, kad „Vakarų“ demokratijai kelią išgrindė didžiausias žmonijos istorijoje genocidas.

Daugiau kaip pusantro tūkstančio metų krikščionys persekiojo ir žudė nekrikščionis, kol Europoje iš jų beliko tik negausūs ir nekaringi žydai. Genocidas krikščionims taip pat buvo tradicinė tarpusavio karų ir ginčų sprendimo priemonė, todėl katalikų nugalėti silpnesniųjų krikščionybės atšakų atstovai taip pat buvo be gailesčio išžudyti, pavyzdžiui, albigojiečiai ar husitai.

Religinis genocidas dar ne taip seniai buvo daugelio dabartinių Europos demokratinių valstybių kasdienybė

Prasidėjus Reformacijai, religiniai karai Europoje taip pat dažniausiai baigdavosi pralaimėjusiųjų žudynėmis. Ten, kur nugalėjo katalikai, buvo įvykdytas negailestingas protestantų genocidas.

Todėl pasibaigus religiniams karams ir nusistovėjus pusiausvyrai, Vakarų Europoje liko iš esmės religiškai vienalytės valstybės.

Etninis genocidas taip pat buvo svarbus demokratijos kūrimo etapas

Sunku įsivaizduoti, kaip dabar atrodytų didžiosios „Vakarų demokratijos“, jei nebūtų laiku įvykdžiusios etninių valymų.

Pavyzdžiui, JAV buvo šaltakraujiškai išžudyti nenorėję perimti baltųjų protestantų gyvenimo būdo indėnai, o jų likučiai suvaryti į koncentracijos stovyklas.

Britanijoje toks pats likimas ištiko škotų kalniečius, kurių daugumą išskerdė ar privertė emigruoti britiškąją demokratiją kūrusi anglų kariuomenė ar 1845-1849 m. badas, aiškiai sąlygotas priešairiškos ir priešškotiškos Britanijos vyriausybės politikos.

Taip pat akivaizdu, kokias sunkias politines pasekmes dabartinėms demokratijoms sąlygoja laiku neįvykdytas genocidas. Juk iki galo neišnaikinti airiai katalikai Šiaurės Airijoje, baskai Ispanijoje ir pan. vėl ir vėl verčia vyriausybes griebtis visai nedemokratinių valdymo metodų.

Ar „Vakarų demokratijos“ turi moralinę teisę vaizduotis autoritetais ir primetinėti savo valią silpnesniesiems ir neturtingiesiems?

Demokratija nėra Naujųjų laikų išradimas. Demokratija egzistavo senosios Graikijos ir Viduramžių Europos miestuose.

Kitur demokratija neturėjo perspektyvų, kadangi ji sėkmingai funkcionuoja vienalytėse visuomenėse, kuriose nėra didelių nepatenkintų mažumų. Tokio masto vienalyčių visuomenių kaip dabartinės valstybės paprasčiausiai nebuvo – jos buvo sukurtos su genocido pagalba.

Būtent genocidas buvo pagrindinė vienakultūrės Europos, kuria taip didžiuojasi krikščionys fanatikai, kūrimo priemone; genocidas sąlygojo tai, kad Europoje, kurioje kažkada gyveno tūkstančiai savitų kultūrų bei religijų genčių ir tautų, liko vieni „tikri krikščionys“, tokie panašūs vienas į kitą, kad galėjo įkurti daugiamilijonines demokratines valstybes.

Todėl sunku suprasti, kodėl Vakarų valstybės didžiuojasi savo demokratiškumu, kokią moralinę teisę jos turi piktintis dėl genocido naujai besikuriančiose valstybėse, ypač – demokratijose. Juk naujieji demokratai tik bando pakartoti tai, ką jau seniai yra atlikę jų vyresnieji kolegos.

Vakarų siekimas išsaugoti senųjų kolonijų vietoje įkurtas teritorines valstybes neleidžia įsitvirtinti demokratijai ir kuria prielaidas genocidui

Daugelis Afrikos ir Azijos valstybių buvo sukurtos buvusių kolonijų pagrindu, ir neretai jose gyvena kelios ar net keletas dešimčių labai skirtingų etninių ar religinių grupių, siekiančių įtvirtinti savo dažnai nesuderinamus požiūrius į valstybę. Geranoriškas politinis susitarimas tokiomis sąlygomis praktiškai neįmanomas, todėl bet kokie mėginimai įvesti „Vakarų pavyzdžio“ demokratiją baigiasi silpnesniųjų genocidu.

Suskilti valstybėms neleidžia JAV ir jų vadinamieji „sąjungininkai“, todėl daugiatautes Afrikos ir Azijos šalis nuo smurto, skurdo ir nevilties tegelbsti karinės diktatūros.

Pavyzdžiui, Irake gyvena trys labai skirtingos grupės, kurių požiūriai į siektiną valstybinę santvarką vargiai suderinami tarpusavyje: šiitai, sunitai ir kurdai. Jei Irakas skiltų į tris atskiras vienakultūrės valstybes, jose visai realiai galėtų veikti demokratija. Deja, JAV to neleidžia, kurdamos „demokratiją“ savo metodais, tarp kurių svarbų vaidmenį vaidina nenuolankiųjų irakiečių genocidas.

Susidaro įspūdis, kad JAV bei jų „sąjungininkų“ vyriausybės būtent to ir siekia – neleisti susikurti tikroms musulmoniškoms demokratijoms, kad turėtų pretekstą okupuoti išteklių turtingas šalis, grobti naftą ir nebaudžiamai vykdyti laisvę branginančių tautų genocidą.

Ką apie tai galvojate?


Įveskite pirmąjį ir paskutinįjį skaitmenis! įjunkite paveiksliukus ir pyragiukus

vardas   

   

Didelės žmonių masės greičiau taps aukomis didelio melo, nei mažo.

Hitleris

Counter-Propaganda.com

Counter-Propaganda.com – lt

simbolis

Counter-Propaganda.com

naujienos

užsakyti naujienas

elepaštu elepaštuRSS RSS

socialiniuose tinkluose

simbolis

©  Giedrius // 2005 - 2018