Counter-Propaganda.com

Europos Sąjunga ir tikroji jos misija (3) – skleidžiama korupcija

2005 05 22

pabaiga, pradžia

Narystė ES pavertė Lietuvą korumpuočiausia Europos valstybe. Europos Sąjunga skleidžia korupciją ne tik griaudama demokratiją, bet ir savo valdininkų etikos, reguliavimo bei perskirstomosios politikos dėka.

Lietuva tapo pačia korumpuočiausia Europos valstybe

Kaip rodo Tarptautinio skaidrumo (Transparency International) atliktos apklausos, pagal korupcijos lygį Lietuva yra aplenkusi ne tik visas kitas Europos Sąjungos nares, bet ir visas „blogas“ Europos valstybes, tokias kaip Rusija ar Baltarusija.

klausimas

Su kokiu politiku ar valdininku yra lengviau derėtis dėl Europos Sąjungos plėtros?

Su korumpuotu

Su sąžiningu

Tas pats

Tyrimas parodė, kad 2004 m. net 32 procentai lietuvių buvo neseniai asmeniškai susidūrę su korupcija – jie patys ar su jais gyvenantys šeimų nariai davę kyšį metų bėgyje. Albanijoje, antrojoje pagal šį rodiklį Europos šalyje, tokių žmonių buvo „tik“ 30 procentų, Rusijoje – 21 procentas.

Už korupciją nusipelnėme ir olimpinio medalio. Pagal minėtąsias Tarptautinio skaidrumo apklausas, Lietuva dalinasi trečiąja vieta su Nigerija ir galėtų išdidžiai užkopti ant laimėtojų pakylos šalia Kenijos ir Kamerūno, pasaulio korupcijos čempiono. Tarptautinis skaidrumas: 2004 m. pasaulio korupcijos barometras

Lietuva pasiekė korumpuotumo apogėjų tapusi Europos Sąjungos nare

Korupcijos proveržis tiksliai sutapo su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą. Narystei pasiekti, Lietuva turėjo daugelį metų paklusniai vykdyti begalinius ekonominio ir politinio pobūdžio ES Komisijos įsakymus, todėl nelieka abejonių, kad Lietuvos integracija į ES yra bent vienas iš pagrindinių korupciją skatinančių veiksnių.

Korupcija, susijusi su ES paramos skirstymu, yra tapusi viena populiariausių Lietuvos žiniasklaidos temų, tačiau ji jau nebėra suvokiama kaip problema, kurią reikėtų spręsti.

Korupcija, susijusi su ES paramos skirstymu, yra tapusi viena populiariausių Lietuvos žiniasklaidos temų, tačiau ji jau nebėra suvokiama kaip problema, kurią reikėtų spręsti. Korupcija įgavo vienos iš neišvengiamų narystės Europos Sąjungoje pasekmių statusą.

Dažniausiai žinisaklaidoje aptariami tokie klausimai, kaip „kas pasigrobia daugiausiai?“, „kiek?“ ar „kiek reikia sumokėti «specialiai firmai» už parašymą «tinkamo» verslo projekto ES paramai gauti?“ (kalbama, kad apie 20 procentų projekto vertės).

Vis dėlto, Lietuvos santykiai su Europos Sąjunga nėra išskirtiniai. Lietuva yra neturtingiausia ar antra pagal turto kiekį vienam gyventojui ES narė, todėl ji lengviau pasiduoda įvairiems Sąjungos poveikiams, ir narystės pasekmes čia kur kas lengviau nustatyti. Tačiau pagrindinės Europos Sąjungos politikos kryptys ir įtakos Lietuvoje yra tos pačios kaip ir visose kitose narėse.

Europos Sąjunga skatina korupciją įvairiais būdais

Kaip buvo aprašyta ankstesniuose šios serijos straipsniuose, narystė ES pakerta demokratiją bei įstatymo ir teisės viršenybę. Demokratinės kontrolės panaikinimas leidžia politikams ir biurokratams visada jaustis saugiai. Kai kuriose ES narėse, ypač Lietuvoje, visada yra atsargoje įžymioji stebuklinga frazė: „Ką apie mus pagalvotų Europa“, kurią ištarus, paprastai nepasiekia teismo netgi pačios įžūliausios korupcijos bylos.

Narystė ES pakerta demokratiją bei įstatymo ir teisės viršenybę, o juk niekas taip neskatina korupcijos kaip nebaudžiamumo jausmas!

Paprotys ignoruoti konstituciją ir įstatymus, kada to prireikia „Europos statymui“, pavyzdžiui, kai reikia priimti ir įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus, kurie be jokios abejonės žalingi žmonėms ar kai nelegaliai ratifikuojama ES konstitucija, suteikia pagrindo politikams ir biurokratams jaustis visagaliais. O juk niekas taip neskatina korupcijos kaip nebaudžiamumo jausmas!

Tačiau svarbų vaidmenį vaidina ir pačios ES sandara. Įvairiausių Europos Sąjungos fondų bei programų sistema, klampi jos institucijų struktūra, o taip pat griežti ir dažnai neadekvatūs ES standartai bei taisyklės sukuria ypač palankią aplinką korupcijai.

Gausybė fondų ir programų

Bendroji žemės ūkio politika ir skaitlingi Europos Sąjungos struktūriniai fondai bei specializuotos programos reiškia, kad milžiniškos pinigų sumos yra paimamos iš valstybių-narių, jas kartu dalina ES biurokratai ir vietiniai valdininkai, ir niekas nėra iš tikrųjų atsakingas už tų pinigų likimą.

Milžiniškos pinigų sumos yra paimamos iš valstybių-narių, jas kartu dalina ES biurokratai ir vietiniai valdininkai, ir niekas nėra iš tikrųjų atsakingas už tų pinigų likimą.

Daugelis eurokorupcijos tyrinėtojų teišdrįsta teigti, kad tik apie dešimt procentų iš Europos Sąjungos biudžeto yra paskirstoma apgaulės ir sukčiavimo pagalba. Tuo tarpu absoliuti dauguma lietuvių iš viso netiki, kad ES struktūrinė pagalba bus paskirstoma skaidriai ir efektyviai.

Kiekvienas naujai įsteigtas ES fondas ar programa reiškia, kad naujos pareigybės yra sukuriamos tiek Europos Sąjungos, tiek jos narių administracijose. Dėl numatomos tolimesnės ES plėtros ne tik atsiras daugybė naujų galimybių korupcijai, bet ir bus „iškepta“ dešimtys tūkstančių naujų biurokratų, kurių kažkiek statistinių procentų neišvengiamai taps korumpuoti.

Neaiški vykdomųjų Europos Sąjungos institucijų sandara

ES Komisija turi be galo sudėtingos ir neskaidrios struktūros reputaciją. Jos faktiškai niekieno nekontroliuojama apskaita ir vadinamoji „komitologija“ – skaitlingi pusiau slapti komitetai bei komisijos, nepasiduodantys jokiai išorinei kontrolei – daro Komisiją kur kas panašesne į milžinišką masonų ložę, nei į demokratinę politinę instituciją.

ES Komisijos nekontroliuojama apskaita ir vadinamoji „komitologija“ daro ją panašesnę į milžinišką masonų ložę, nei į demokratinę politinę instituciją.

Pagrindinės politinės Europos Sąjungos institucijos gali tik labai paviršutiniškai kontroliuoti Komisijos veiklą. Sąjungos parlamentas praktiškai vaidina daugiau simbolinį vaidmenį ES politikoje, o Viršūnių Taryba užsiima strateginiu planavimu bei ideologinėmis problemomis ir todėl paprastai neskiria daug dėmesio kasdieniniams reikalams.

Vidinės institucinės kontrolės euroinstitucijose praktiškai nėra

Daugelyje vykdomųjų Europos Sąjungos institucijų vidinė kontrolė egzistuoja tik simboliškai. ES karjeros valdininko statusas yra laikomas ypač garbingu; jis reiškia ne tik mokesčių lengvatas iki gyvos galvos, bet ir daugelį kitų privilegijų. Kad taptum Sąjungos biurokratu, reikia įdėti daug pastangų, – kai kurie žmonės šiam tikslui paskiria visą savo gyvenimą.

Dauguma ES biurokratų labai vertina savo statusą, ir jie niekada viešumoje blogai nekalba apie Europos Sąjungą – tie, kurie vis dėlto pasiryžta tokiai „šventvagystei“, paprastai turi atsisveikinti su savo karjeromis.

Todėl dauguma ES biurokratų labai vertina savo statusą, ir jie niekada viešumoje blogai nekalba apie Europos Sąjungą. Tie, kurie vis dėlto pasiryžta tokiai „šventvagystei“, paprastai turi atsisveikinti su savo karjeromis. Tai nedviprasmiškai patvirtina ES valdininkų, išdrįsusių viešai kritikuoti savo institucijų veiklą, likimai.

Ypač nepasisekė Martai Andreasen, buvusiai ES Komisijos apskaitos departamento vadovei ir Robertui Makojui, Regionų Komiteto vidaus auditoriui. Jų istorijos rodo, kad ES biurokratas, išdrįsęs viešai kalbėti apie korupciją Sąjungos institucijose, be kita ko, turi būti pasiruošęs iškęsti savo buvusių viršininkų ir kolegų įžeidimus bei psichologinį persekiojimą. Jenso-Pėterio Bondės sąrašas

Šia prasme Europos Sąjungos biurokratija primena religinę sektą, masonų organizaciją ar netgi Indijos kastą, kuri skiria galybes laiko ir pinigų savo įtakai sustiprinti bei viešajam įvaizdžiui palaikyti. Todėl potencialus ES korupcijos skandalas čia greičiausiai bus nuslėptas ir niekad neiškils į viešumą. Taigi nelengva būtų netgi įsivaizduoti tokią aplinką, kuri būtų palankesnė korupcijai nei dabartinė.

Neadekvatūs Europos Sąjungos standartai ir taisyklės verčia verslininkus ieškoti išsigelbėjimo korupcijoje

Kvalifikuotos daugumos balsavimas, vis labiau įsitvirtinantis ES teisėkūros procedūrose, sąlygoja nenumaldomą „nukentėjusių nuo demokratijos“ daugėjimą. Kai žaliesiems ar šiaip lobistams pavyksta prastumti kokį nors ambicingą gamtosauginį ar kitokį euro-projektą, net jeigu jis būna populiarus visoje ES, paprastai atsiranda tokių šalių, regionų ar pramonės šakų, kuriems nauji ES standartai reikštų ekonominę katastrofą ir masinius bankrotus.

Net ir patys sąžiningiausi žmonės, tapę visaeuropinio reguliavimo aukomis, turi ieškoti naujų verslo metodų, kad galėtų išlikti.

Korupcija yra geriausia gelbėjimosi priemonė į bėdą pakliuvusiam verslininkui. Visų pirma paperkami vietiniai reguliuotojai ir prižiūrėtojai. Be to, kartais tenka duoti kyšį regioninio lygio inspektoriui ir, jei reikia, reikalingiems žmonėms atitinkamoje Europos Sąjungos priežiūros agentūroje. Korupcijoje, kuria išsaugojamos tradicinės verslo rūšys ir tūkstančiai darbo vietų, nėra nieko amoralaus. Tai kaina, kurią reikia sumokėti už „visą Europą apimančius“ įstatymus.

Eurostatas

Dauguma ligšiolinių Europos Sąjungos korupcijos skandalų buvo vienaip ar kitaip susiję su vadinamuoju Eurostatu. Ši ES agentūra visoje ES renka statistinius duomenis, pagal kuriuos yra sprendžiama apie Sąjungos narių ekonomikos būklę bei jų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir pagal kuriuos ES Komisija bei jos specializuotos agentūros skirsto struktūrinę paramą. Eurostatas yra atsakingas už makroekonominius duomenis, pagal kuriuos Centrinis Europos Bankas formuoja ES pinigų politiką.

Įtartinai atrodo skubotas „Konstitucijos Europai“ ratifikavimas kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse-narėse, ypač Graikijoje, turint omenyje plačiai žinomas tenykštes makroekonominės statistikos falsifikavimo tradicijas.

Tos įmonės ar netgi regionai, kurie dėl Europos Sąjungos pinigų yra pasiryžę netgi rizikuoti klastodami oficialius statistinius duomenis, be abejo, gali paaukoti nemažas sumas už tai, kad Eurostatas pažiūrėtų pro pirštus į jų manipuliacijas.

Todėl pati Eurostato prigimtis paverčia jį puikia vieta nešvariems verslo sandėriams. Sėkmingai manipuliuojant regionine statistika, galima „uždirbti“ dideles sumas struktūrinės ES paramos pavidalu, kurių solidžią dalį galima grąžinti ir ES biurokratams mainais už jų „paslaugas“.

Matyt valstybės, kurios nusprendžia suklastoti makroekonominius duomenis, kad nereikėtų mokėti didelių baudų už neatitikimą „Konvergencijos kriterijų“, taip pat yra pasiruošusios kompensuoti ES valdininkams už pastarųjų tylėjimą. Ir visai nebūtina mokėti grynais.

Jie visada gerai supranta, kad reikia kuo sparčiau stiprinti Europos Sąjungą, ir jie niekada nesiginčija ir neprotestuoja, kai sužino, kad už tai reikės mokėti jų tautiečiams
Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir 
Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas su Tryliktąja Lietuvos Vyriausybe

Lietuvos atveju, neceremoniškai paralegalus ES konstitucijos ratifikavimas labai jau panašus į dėkingumo ženklą už „nepastebėjimą“ manipuliavimo makroekonominiais duomenimis, kaip jau buvo minėta praeitame šios serijos straipsnyje. Dėl tų pačių priežasčių įtartinai atrodo skubotas „Konstitucijos Europai“ ratifikavimas ir kitose ES valstybėse-narėse, ypač Graikijoje, turint omenyje plačiai žinomas tenykštes makroekonominės statistikos klastojimo tradicijas.

Ar ne lengviau derėtis su korumpuotais politikais ir biurokratais?

Korupcija, atrodo, yra labai naudinga įvairaus plauko fanatiškiems „Europos kūrėjams“ kaip būdas priversti ES valstybes-nares aukoti savo žmonių gerovę dėl abejotinų politinių tikslų.

Turbūt korumpuotieji politikai bei biurokratai ir yra tikrieji „deimantai Europos karūnoje“.

Todėl turbūt korumpuotieji politikai bei biurokratai ir yra tikrieji „deimantai Europos karūnoje“, nes jie kur kas greičiau ir geriau supranta, kad reikia kuo sparčiau stiprinti Europos Sąjungą, ir jie niekada nesiginčija ir neprotestuoja, kai sužino, kad už tai reikės mokėti jų tautiečiams.

Ar ne smagu būti europiečiu, kad ir korumpuotu?


Įveskite pirmąjį ir paskutinįjį skaitmenis! įjunkite paveiksliukus ir pyragiukus

vardas   

   

as    zmogau tu debilas    daugiau

Su amžiumi tampama protingesniu ir kvailesniu.

Fransua de la Rošfuko

Counter-Propaganda.com

Counter-Propaganda.com – lt

simbolis

Counter-Propaganda.com

naujienos

užsakyti naujienas

elepaštu elepaštuRSS RSS

socialiniuose tinkluose

simbolis

©  Giedrius // 2005 - 2017