Counter-Propaganda.com

Europos Sąjunga ir tikroji jos misija (2) – ardomi įstatymo valdžia ir teisėtumas

2005 05 11

tęsinys, pradžia

„Statydami Europą“, Sąjungos misionieriai griauna teisę ir teisėtumą ES valstybėse-narėse. Vykdant jų reikalavimus, Lietuvoje ignoruojama konstitucija ir begėdiškai manipuliuojama oficialiąja valstybės statist

„Europos statymo“ misija

Kažkada labai ekonomiškai sėkmingos Europos Bendrijos buvo paaukotos vardan miglotos vizijos Europos Sąjungos, siekiančios valdyti politiškai suvienytą Europą. Tai pavyko neseniai susiformavusios „Europos biurokratų“ klasės pastangų dėka. Turtingi ir įtakingi, nusisukę nuo savo tėvynių, dauguma „eurobiurokratų“ yra išsiugdę stiprų jausmą, kad jie „stato Europą“.

Jie stato „Europą“ – kokią ir kieno „Europą“?
Europos Sąjungos Komisija, 2005

„Europos statymą“ (angliškai – making Europe) daugelis su Europos Sąjunga susijusių veikėjų, tarp jų ir dauguma ES parlamento narių, suvokia kaip savo istorinę misiją. Žmonių, paskyrusių „Europai“ savo gyvenimą, skaičius sparčiai didėja, o kartu auga misijos savitiksliškumo bei savipakankamumo jausmas. Tai reiškia, kad vis daugiau politikų, valdininkų, žurnalistų, teisininkų ir netgi teisėjų mano, jog jų kuriamos „Europos valstybės“ vardan galima paaukoti daugelį dalykų, tarp kitko – ir demokratiją bei teisėtumą.

Sukompromituota Europos Bendrijų teisė

Ilgą laiką Europos Bendrijų teisė (acquis communautaire) buvo vystoma pagal subsidiarumo principą. EB teisės kūrimo procedūrose vyravo vienbalsiškumas – tai reiškia, kad buvo priimami tik tie įstatymai, kurie buvo tinkami visoms narėms. Valstybės-narės, kurioms kuris nors EB teisės aktas būdavo nepriimtinas, galėjo apsispręsti jo neįgyvendinti ar bent susitarti dėl ilgų pereinamųjų laikotarpių.

Dabar tos valstybės, kurios lieka mažumoje, neretai turi įgyvendinti tokius ES įstatymus, kurie netinka ar netgi yra kenksmingi jų ekonomikoms.

Su ES įsteigimu viskas pasikeitė. Vienbalsiškumo, ar taip vadinamo „bendro vardiklio“ principas, kuris užtikrino teisės darnumą bei jos atitikimą žmonių poreikiams buvo paaukotas vardan kvalifikuotos daugumos principo, būtino kuriant tautines valstybes mėgdžiojančią Europos Sąjungą. Todėl dabar tos valstybės, kurios lieka mažumoje, neretai turi įgyvendinti tokius ES įstatymus, kurie netinka ar netgi yra kenksmingi jų ekonomikoms.

Sąjungos teisė pradėjo iš esmės nebeatitikti žmonių poreikių 2004 m. į ES įstojus naujoms narėms iš Vidurio ir Rytų Europos. Pastarosios yra daug neturtingesnės už ES senbuves, tačiau jos negauna iš Sąjungos apčiuopiamos pagalbos, lygintinos su parama, kurią gavo ir gauna Graikija, Ispanija ar Portugalija.

Vidurio ir Rytų Europos šalys neturi lėšų palaikyti be galo aukštiems ES standartams – ypač gamtosaugos srityje – todėl naujosios narės yra fiziškai nepajėgios įgyvendinti ES teisę, nors jau yra ją formaliai perėmusios. Taigi Europos Sąjunga verčia savo nares priiminėti įstatymus, kurie tikrai nebus įgyvendinti.

Tai tik vienas iš būdų, kuriais Europos Sąjunga, norėdama to ar ne, griauna teisinę valstybę. Nors „Europos“ vardan yra aukojama daugelis vertybių ir interesų, daugiausiai matomai kenčia teisėtumas. Paskutiniųjų kelių metų Lietuvos istorija puikiai parodo, kaip „Europos statymo misija“ išstumia teisės ir įstatymo valdžią.

„Europos statymo“ pradžia Lietuvoje – pirmoji didelė auka „Europai“

Mirties bausmė Lietuvoje buvo panaikinta 1998 m., pripažįstant ją nekonstitucine. Tačiau Lietuvos konstitucijoje apie ją nebuvo netgi užsiminta. Dar daugiau, Konstitucijos kūrėjai ir Lietuvos piliečiai, kurie priėmė ją referendumu, buvo įsitikinę, kad Konstitucija leidžia mirties bausmę (ar netgi teigia jos būtinumą).

Pačią mirties bausmę galima vertinti įvairiai, tačiau būdas, kuriuo ji buvo panaikinta, sukūrė pavojingą precedentą Lietuvos teisinei ir demokratinei kultūrai.

Tikroji tokio skubaus, nedemokratiško ir paralegalaus aukščiausiosios bausmės panaikinimo priežastis be abejo buvo kartu su Amsterdamo sutartimi priimta mirties bausmę smerkianti Europos Sąjungos deklaracija. Ši deklaracija buvo suvokiama kaip tiesioginis įsakymas narystės ES siekiančioms šalims.

Nors mirties bausmes panaikinimas ir buvo laikomas būtina priėmimo į Europos Sąjungą sąlyga, tai negalėjo būti padaryta demokratinio politinio proceso pagalba, kadangi dauguma Lietuvos piliečių ir politikų buvo įsitikinę aukščiausiosios bausmės reikalingumu. Taigi „Europos“ įgeidžiui patenkinti buvo paaukota Konstitucija.

Tai buvo ko gero pirmasis atvejis, kai Lietuvos teisė buvo taip ciniškai ignoruojama politinių tikslų vardan. Teisės viršenybės principas buvo sulaužytas, tačiau Lietuvos valdžia ir iš jos rankų besimaitinanti žiniasklaida padarė viską, kad įtikintų žmones, jog tai apsimokėjo Lietuvai, kadangi buvo pamaloninti Europos Sąjungos biurokratai. Pačią mirties bausmę galima vertinti įvairiai, tačiau būdas, kuriuo ji buvo panaikinta, sukūrė pavojingą precedentą Lietuvos teisinei ir demokratinei kultūrai.

Politikų susitarimas, kuriuo buvo uždrausta blogai kalbėti apie Europos Sąjungą

Lietuvos įstojimui į ES užtikrinti, visos įtakingos Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą „susilaikyti nuo kritikos Europos Sąjungos atžvilgiu“. Šis susitarimas buvo be galo efektyvus. Bet kokia partijos nario viešai išsakyta neigiama informacija apie ES buvo suvokiama kaip partijos išdavystė, galinti palaidoti netgi jo profesinę karjerą.

Įprotis nekalbėti blogai apie Europos Sąjungą dabar jau yra tapęs šventa Lietuvos politikų ir žiniasklaidos tradicija.

Todėl tiktai trys Seimo nariai išdrįso atvirai oponuoti stojimui į Europos Sąjungą. Kaip buvo aprašyta praeitame straipsnyje, teisės ir įstatymo valdžia faktiškai buvo panaikinta vykstant referendumui dėl stojimo į ES, tačiau daugelis politikų, dosniai apmokėta žiniasklaida bei teisėsaugininkai priėmė tai kaip priemonę, būtiną pasiekti svarbesniems tikslams nei teisė, teisėtumas ar teisingumas.

Įprotis nekalbėti blogai apie Europos Sąjungą dabar jau yra tapęs šventa Lietuvos politikų ir žiniasklaidos tradicija. Nors viskas prasidėjo kaip laikina priemonė įtikinti lietuvius balsuoti referendume už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, dabar bet kokia kritiška pozicija ES atžvilgiu yra laikoma „blogo tono požymiu“ tarp politikų ir tų, kurie save vadina „elito“ atstovais.

Susitarimas nekritikuoti Europos Sąjungos buvo neabejotinai nelegalus ir antikonstitucinis, bent jau ta apimtimi, kuria jis buvo taikomas Seimo nariams. Tokio pobūdžio susitarimai yra nesuderinami su Seimo narių pareigomis ir įsipareigojimais, kuriuos jie formaliai prisiima duodami priesaiką. Tačiau pastarasis susitarimas buvo reikalingas tam, kad būtų nuolankiai įvykdyti nesuskaičiuojamos narystės ES sąlygos, kurios savo ruožtu vaidina svarbų vaidmenį toliau griaunant įstatymo valdžią ir teisingumą.

Sąjungos teisės neadekvatumas griauna visą Lietuvos teisės sistemą

Net ir labiausiai norėdama, Lietuva negali įvykdyti visų Briuselio reikalavimų ir atitikti visų Europos Sąjungos standartų. Tokia palyginti neturtinga valstybė, kaip Lietuva, yra nepajėgi įgyvendinti tai, kas atrodo per brangu ir kai kurioms gerokai turtingesnėms šalims. Geras pavyzdys galėtų būti ES reikalavimai „humaniškai elgtis su gyvūnais“. Kaip biurokratai gali tikėtis, kad Lietuvos ūkininkai, gaunantys kelių šimtų litų pajamas per mėnesį, pirks žaislus kiaulėms ar gabens savo gyvulius skersti į specialias „humaniškas“ įstaigas? Žinoma, mažai kas kreipia dėmesį į tokius ES „įstatymus“.

„Konvergencijos kriterijus“ nėra lengva patenkinti ir turtingiausioms ES narėms, o Lietuvai nori nenori tenka manipuliuoti oficialiąja statistika.

Kitas geras pavyzdys – vadinamieji „Konvergencijos kriterijai“, nustatantys didžiausius leidžiamus šalies finansinės būklės rodiklius: infliacijos lygį, biudžeto deficitą, valstybės skolą, valiutos kurso svyravimų apimtis bei ilgo laikotarpio palūkanų normą – Europos pinigų sąjungos nariams. „Konvergencijos kriterijus“ nėra lengva patenkinti ir turtingiausioms ES narėms, o Lietuvai nori nenori tenka manipuliuoti oficialiąja statistika. Pavyzdžiui, kad patenkinti ES reikalavimą neperžengti trijų procentų nuo BVP ribos biudžeto deficitui, 2003 m. Lietuva netgi turėjo prailginti biudžetinius metus!

Niekas nesilaiko idiotiškų įstatymų, tačiau spartus jų skaičiaus augimas sukompromituoja pačią teisę visuomenės akyse. Dabartinė chaotiška ES teisės plėtra paverčia Lietuvos teisės sistemą mišiniu prieštaringų tekstų, kurių negalima įvykdyti, kadangi teisė nebeatitinka Lietuvos realybės. Žlungant visos teisės reputacijai, nebesilaikoma jau ir pačių reikalingiausių, atitinkančių Lietuvos poreikius, įstatymų. Trumpai tariant, ES įtakoje yra griaunamas Lietuvos teisės sistemos darnumas bei autoritetas.

Teisinė valstybė iškeista į „Europos statymą“

Taigi „Europos statymas“ palaipsniui griauna Lietuvoje teisės ir įstatymo valdžią. „Europos kūrimo misija“ yra tapusi aukštesniuoju principu, vardan kurio yra aukojami dauguma kitų vertybių ir principų. Nuo iš pažiūros „neskausmingų“ pažeidimų, tokių kaip mirties bausmės panaikinimas parateisiniais metodais, tai jau peraugo į tvirtą tradiciją ignoruoti Konstituciją ir įstatymus kiekvienu atveju, kai to prireikia „Europos misionieriams“. Panašu, kad lemiamas persilaužimas įvyko kartu su referendumu dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Iš pažiūros „neskausmingi“ pažeidimai jau peraugo į tvirtą tradiciją ignoruoti Konstituciją ir įstatymus kiekvienu atveju, kai to prireikia „Europos misionieriams“.

2004 m. apkaltos buvusiam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui metu suorganizuota žiniasklaidos kampanija jau buvo atvirai grindžiama „kaltinimu“, kad Paksas palaiko gerus santykius su rusais, ir tai gali „sukompromituoti Lietuvą Europos akyse“ – ir niekam netgi nekilo abejonių dėl paties „kaltinimo“ prasmės. Apkaltos procedūra buvo akivaizdžiai nekonstitucinė; netgi pats sprendimas nušalinti Paksą pagal jo pasirašymo formą neturėjo jokios juridinės galios. Tačiau visa tai netgi nepasiekė plačiosios visuomenės, kadangi „tokių dalykų paviešinimas būtų smarkiai pakenkęs Lietuvos įvaizdžiui Europoje“.

Vis dėlto savo kulminaciją „įstatymo grandinių traukymas Europos vardan“ pasiekė ratifikuojant vadinamąją „Konstituciją Europai“.

Ratifikavimas „sutarties, kuria įsteigiama konstitucija Europai“ Lietuvoje

Lietuvos Seimas ratifikavo konstitucinę sutartį nepraėjus nė dvejoms savaitėms po jos pasirašymo, tad vargu ar visi Seimo nariai spėjo ją bent įdėmiai perskaityti. Šio žingsnio pasekmės demokratijai yra atskiras klausimas, aišku yra viena – partijų vadovai nusprendė tai padaryti dėl priežasčių, nesusijusių su pačia „Konstitucija Europai“.

Giunteris Ferhoigenas: „Lietuva yra deimantas Europos karūnoje“

ES Komisijos viceprezidentas Giunteris Ferhoigenas (Verheugen)

Greičiausiai partijų vadovai nusprendė ratifikuoti konstituciją Seime, kadangi, prisiminus tas šiurpias priemones, kurių reikėjo griebtis, kad Lietuva įstotų į ES, buvo visiškai aišku, jog referendumas dėl „Konstitucijos Europai“ neturėtų jokių galimybių laimėti.

Norėtųsi tikėtis, kad greitas konstitucinės sutarties ratifikavimas nebuvo paprasčiausias atsilyginimas ES biurokratams už tai, kad jie nesiima teisinių priemonių prieš Lietuvą dėl pastarosios naudojamų ne visai standartinių tarptautinio įvaizdžio kūrimo metodų, tokių kaip pajamų, gautų iš kitų metų mokesčių, įtraukimas į oficialų valstybės biudžetą norint gauti įspūdingus ekonominės politikos rodiklius.

Be abejonės, svarbų vaidmenį suvaidino ir vidinis ES kivirčas dėl karo Irake. Lietuva visada stropiai remia JAV tarptautinę politiką, todėl Lietuvos vyriausybė su savo europiniais sąjungininkais turi skirti daug jėgų neutralizuoti antiamerikietiškoms nuotaikoms tokių iracionalių valstybių, kaip Prancūzija ar Vokietija. Kai įsigalios „Konstitucija Europai“ ir į ES įstos Bulgarija, Rumunija bei Turkija, bus kur kas lengviau įtikinti prancūzus, vokiečius, belgus bei kitas „užsispyrusias“ Europos tautas, kad privalu „tinkamai gerbti teisėtus JAV interesus“, o ne „žaisti vaikiškus žaidimus“, tokius kaip pacifizmas, suverenitetas ar tarptautinė teisė.

Bet kokiu atveju, žmonėms buvo pateikti standartiniai paaiškinimai: „statome Europą“ bei „Lietuva įeis į istoriją ir šauniai pasirodys pirmoji ratifikavusi Europos konstituciją“. Greitas „eurokonstitucijos“ ratifikavimas buvo pristatomas kaip atsidavimo „Europai“ įrodymas, ir tokio paaiškinimo pilnai užteko politikams bei žiniasklaidai. Tačiau juk ratifikuojant tokį svarbų dokumentą Seime buvo grubiai pažeista Lietuvos konstitucija.

Pagal Lietuvos konstituciją „Konstitucija Europai“ gali būti ratifikuota tiktai referendumu

Konstitucijoje yra gražia lietuvių kalba aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Dar daugiau, 148 Konstitucijos straipsnyje yra tiesiai šviesiai parašyta: „Konstitucijos 1 straipsnio nuostata «Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika» gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę“.

klausimas

Kodėl lojalus pilietis galėtų neboikotuoti politinio sprendimo ar teisės akto, kuris grubiai pažeidžia jo tėvynės konstituciją?

Nes Europa yra kur kas svarbiau už tėvynę

Nes Europos Sąjungoje tautinės konstitucijos negalioja

Nes nacionalinių konstitucijų epocha baigėsi

Nes taip reikia

Lojalūs savo tėvynei piliečiai turi boikotuoti nekonstitucinius politinius sprendimus ir teisės aktus

Taigi referendumas yra privalomas norint, kad Lietuvoje įsigaliotų toks reikšmingas ir nepriklausomybę apribojantis dokumentas kaip „Konstitucija Europai“. Lietuvos konstitucijoje tai yra suformuluota taip kategoriškai, kad vengimą pripažinti šio reikalavimo imperatyvumą reikėtų vadinti sukčiavimu ir nepagarba Konstitucijai bei ją referendumu priėmusiems Lietuvos žmonėms.

Nejaugi misija visiškai nugalėjo teisę?

Matosi, kad ciniškas Lietuvos konstitucijos paniekinimas yra logiška pasekmė laipsniško teisės ir teisingumo aukojimo „Europos“ vardan. Dar prieš kelis metus Seimas nebūtų išdrįsęs pats ratifikuoti „Konstitucijos Europai“. Tačiau dabar daugumai Lietuvos politikų „Europos statymas“ jau yra tapęs jų šventa misija.

„Konstitucija Europai“ bus anksčiau ar vėliau patvirtinta visose ES narėse. Jei nepadės teisėtos priemonės, galingieji „Europos misionieriai“ sugalvos kaip tai įvykdyti kitais būdais. Kaip liudija Lietuvos patirtis, jie visada pasiekia savo tikslus.

Tačiau neaišku, kodėl politikai ir biurokratai yra įsitikinę, kad „Konstitucijos Europai“ ratifikavimo Lietuvoje konstitucingumas niekad nebus ginčijamas teisme. Be abejo, jau yra įsitvirtinusi tradicija, formuojama tarptautinių Strasbūro bei Liuksemburgo teismų, kuriuos sudarantiems teisėjams taip pat yra nesvetimas „Europos statymo misijos“ jausmas, – pripažinti nebeatšaukiamu bet kurį, kad ir begėdiškiausiai neteisėtą konstitucinį aktą, jei tik pastarasis gerai tarnauja „Europos statybai“. Tačiau jei kada nors netyčia atsirastų senamadiškas teisėjas, dar naiviai tikintis demokratija bei teisės ir įstatymo viršenybe, – gali paaiškėti, kad „Konstitucija Europai“ Lietuvoje iš viso nebuvo ratifikuota.

tęsinys

Kas svarbiau, teisingumas ar Europa?


Įveskite pirmąjį ir paskutinįjį skaitmenis! įjunkite paveiksliukus ir pyragiukus

vardas   

   

Kiekviena tauta kiekvienoje pasaulio dalyje turi priimti sprendimą. Arba jūs esate su mumis, arba jūs esate su teroristais.

Džordžas V. Bušas,
2001 m. rugsėjo 20

Counter-Propaganda.com

Counter-Propaganda.com – lt

simbolis

Counter-Propaganda.com

naujienos

užsakyti naujienas

elepaštu elepaštuRSS RSS

socialiniuose tinkluose

simbolis

©  Giedrius // 2005 - 2017